Konferencija „Trumposios maisto grandinės ir vietinio maisto sistemos. Iššūkiai pareiškėjams, vietos valdžiai ir verslui“

Tema labai aktuali ne tik Molėtų VVG „Keisdamiesi keičiame“, kuri, įgyvendindama savo strategiją 2014-2020 metams, nusimatė priemonę „Bendradarbiavimas vykdant  regioninių produktų rinkodarą ir kuriant maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“  bet ir, aktyvindama kaimo teritorijoje veikiančias NVO, suplanavo sukurti jų darbo dėka 3 naujas darbo vietas vietos gyventojams.  Užduotis nėra paprasta , juk darbo vietas kuria ne VVG, o tie patys kaimo vietovių gyventojai per teikiamus projektus gaunantys savo inovatyvioms idėjoms vietos projektuose ES paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas. Paramos intensyvumas šį kartą planuojamas dvejopas t.y. 80 ir 95 proc.. Sąlygos atrodytų labai geros, tačiau ir įsipareigojimai nemenki.  Ne tik sukurti naują darbo vietą  jaunam darbuotojui iki 29 m., bet ir   išlaikyti ją ne mažiau nei 3 kontrolės metus, parengti verslo planą kuriantį tam sąlygas,  bet ir  prisidėti savo piniginėmis lėšomis, savanorišku darbu ar tinkamo partnerio lėšomis ir t.t.. Priemonė turi ne tik skatinti pilietiškumą bendruomenėje,  bet ir stiprinti socialinę ekonomiką, t. y kurti socialinį ar bendruomeninį verslą.  Konferencijoje skambėję pranešimai lietė įvairius šios temos aspektus. Aptarta vietos plėtros strategijos priemonė ir jos ypatumai Violetos Navickienės pranešime. VDU Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas pristatė situaciją ne tik diegiant trumpąsias maisto tiekimo grandines visoje šalyje, bet ir vietinio maisto sistemos sukūrimo teikiamą naudą  vietos gyventojams, tokių sistemų veikimo principus ir praktiką. Jo  pranešimas „ Kaimo bendruomenių veiklos atnaujinimas, kuriant trumpąsias maisto grandines ir formuojant vietos maisto sistemas“ buvo itin aktualus NVO, ketinančioms kurti savo verslą. Pranešime aptarti  galimi vietinio maisto sistemų pavyzdžiai, kurie jau dabar padėtų keisti vietos bendruomenių veiklas iš epizodinių kultūros renginių į bendruomeninį verslą.

Ukmergės rajono vicemerė Klavdija Stepanova pasidalino nepaprastai vertinga praktine savivaldybės darbo patirtimi „Ukmergės rajono savivaldybės ir ūkininkų patirtys diegiant vietinio maisto tiekimo sistemą rajono ikimokyklinėse įstaigose“. Patirtis, kuri skatino kurti vietos ekologinio maisto sistemą, yra, tačiau tai  vis dar nėra išbaigtas receptas kitoms savivaldybėms,  … Biurokratija ir reikalingos lėšos – dažnai tampa sunkiai įveikiama kliūtimi. Ukmergiškių siekis pasimokyti sutelkto ūkininkų, vietos valdžios ir vartotojų kooperatyvo veikimo vardan vietos gyventojų vaikų sveikatos, vertas ypatingo dėmesio ir pagarbos. Čia labai norėtųsi priminti, kad žmonės ne pagal kalbas, o pagal realius darbus atsirenka grūdus nuo pelų.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas pristatė naują projektą „Baltic sea food“. Yra žinoma Viduržemio jūros mitybos sistema, o kodėl mažai girdime apie Baltijos jūros regiono maistą…Kuo svarbus vietinio maisto pasiekiamumo didinimas tiems, kas juo domisi? Maistas – tokia visiems aktuali tema, kuri gali pateikti įvairiausių idėjų rinkodarai ir ne tik.  Kaip keičiasi keliaujančių po Lietuvą vietinių ir užsienio turistų poreikiai, kaip keičiasi Lietuvos kaimo verslininkų pasiūla… Kodėl taip svarbu kurti kulinarinio paveldo maršrutų žemėlapius? Kodėl prie restoranų atsiranda jų daržai ir sodai? Dar daug įdomių ir naudingų pastebėjimų bendradarbiavimui pateikė prelegentas.

,„Molėtų krašto verslininkų asociacijjos vadovo pavaduotojas Vytis Štelbys  savo pranešime „Kaimo turizmas ir vietos gamintojo produkcija“ ne tik pabandė  išanalizuoti smulkių vietos verslininkų teikiamų maisto produktų kokybę, pasiūlą, apimtis. Situacija nėra gera ir labai dažnai negarantuojanti kokybės ar reikalingų kiekių. Ieškota motyvų, galinčių keisti situaciją. Kad ir ką besakytum, juk yra darbo tam, kas nori, ir jo nėra tam, kam jo visai nesinori… Savo požiūrį Vytis  pateikė per  Gintuko Agurkinio ( apibendrinančio personažo) istoriją, kuri nepaliko abejingų auditorijoje.

Sveikatingumo, judėjimo motyvatorė Vlada Musvydaitė  savo pranešimu „Inovatyvių technologijų taikymas gimtinei pažinti ir bendruomenei telkti“ pasiryžo pateikti receptą, kaip įveikti nenorą, pesimizmą, arba atsakyti į klausimą kaip motyvuoti siekti norimų rezultatų. Vlada Musvydaitė pristatė ateities veiklas Molėtų rajone, Lietuvoje ir Latvijoje, sukurtus savo produktus ir planus įtraukti vietos bendruomenes į  pėsčiųjų žygių maršrutų kūrimą. Ji tiki ir žino, kad taip galima paskatinti vietos gyventojus teikti įvairias paslaugas žygeiviams ir iš to užsidirbti.

Molėtų VVG nuoširdžiai dėkoja  Inturkės VšĮ „Bendrystės centras“  darbuotojoms ir vietos seniūnei už dėmesį ir pagalbą organizuojant renginį.

Informuojame., kad dar šių metų pavasarį Molėtų r.  VVG „Keisdamiesi keičiame“ planuoja teikti kvietimą konferencijoje aptartai priemonei „Bendradarbiavimas vykdant regioninių produktų rinkodarą ir kuriant maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“. Numatyta skirti šiam kvietimui 139 789,00 eurų, kas sudaro 100 proc. tam skirtų lėšų. Vieno projekto maksimaliai galima paramos suma 46596,33 eurai. Vienos darbo vietos sukūrimo kaina yra 46596,33 eurai. Tuo pat metu startuos „Vietos projektų pareiškėjų ir vykdytojų mokymas, įgūdžių įgijimas“ priemonė, kuri finansuojama 100 proc. ir yra skirta tiems, kas vykdo projektus arba  įsipareigoja juos vykdyti, bet stokoja specifinių projekto veikloms vykdyti reikalingų žinių ir kompetencijų. Apie kvietimo pradžią informuosime rajoniniame laikraštyje „Molėtų vilnis“  ir mūsų puslapyje adresu www.moletuvvg.lt .

Konferencijos akimirkos